Kad ir kokius nepaprastus gebėjimus turi žuvys, dauguma jų gyvena vandenyje. Tačiau ši raudonųjų mangrovių pelkėse gyvenanti rūšis rado būdą, kaip sulaužyti šį apribojimą. Žemėje pūvančių rąstų viduje jis gali išgyventi mėnesius. Išdžiūvus tvenkiniams, žuvytės slepiasi pūvančių medžių kamienuose, tuščiose kokoso kevaluose, apleistuose konteineriuose ar pūvančių lapų krūvose. Kol aplinka išlieka drėgna, žuvienė gali gyventi mažiausiai 66 dienas.
Dauguma žuvų negali išgyventi drumstame, prisotintame deguonies vandenyje, tačiau mumichogas gali išgyventi. Jis sugeria deguonį kvėpuodamas vandens paviršiumi arba koreguodamas jo kraujo cheminę sudėtį. Šis ypatingas gebėjimas leidžia mumichogui gyventi tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje.
Juodosios antakinės amelės minta tik tam tikro tipo dumbliais, vadinamais raudonaisiais siūliniais dumbliais. Iš kur šis maistas? Tiesą sakant, amelės pačios augina dumblius. Jis reguliariai patruliuoja savo ūkyje, kad neleistų kitiems gyvūnams pavogti jo maisto.
Tyrinėdami giliavandenes vulkanines angas, mokslininkai netoliese aptiko šią liežuvinę žuvį. Tai reiškia, kad jis gali išgyventi karštame, toksiškame skystyje, kuriame yra sieros.
Valiklis wrasse veikia kaip povandeninis valiklis. Jis nugraužia parazitus nuo didelių žuvų, kad jas išvalytų. Savo ruožtu didelės žuvys negraužs žiobrių.
Ši žuvis gerai žinoma dėl savo neįprasto tingaus gyvenimo būdo. Po to, kai suaugusi smėlį sijojanti žuvis atsiveda mailiaus, ji pasislepia ir laukia, kol jaunikliai išeis pavalgyti ir parneš. Suaugusieji gali likti savo pastogėje ilgą laiką, išgyvendami vien dėl savo palikuonių surinkto maisto. Manoma, kad tai vienintelė žuvų rūšis gyvūnų karalystėje, kuri taip gyvena.
Viperfish yra tarp žiaurių vandenyno gelmių plėšrūnų. Fotoforai eina išilgai abiejų jų kūno pusių, o kai kurie taip pat yra ant pelekų galiukų ir burnos viduje. Jų skleidžiama šviesa gali laikinai apakinti grobį, todėl jie tampa lengvi taikiniai.
Daugeliui gyvūnų gyvenimas be akių būtų beveik neįmanomas. Nors aklos urvinės žuvys prarado regėjimą, jos gali normaliai gyventi pasikliaudamos sustiprintais kitų organų pojūčiais. Jie yra greiti plaukikai, laisvai juda po vandeniu, neatsitrenkdami į vandens augalus, akmenis ar kitas žuvis, be to, yra itin greiti medžiotojai.
Dramblio nosies žuvys gali „kalbėti“. Nors jie nebendrauja į žmones panašia kalba, jie gali sąveikauti vieni su kitais per elektrorecepciją. Jie generuoja specialius elektros krūvius ir bendrauja pagal principą, panašų į sonarą.
Prieš dvidešimt tūkstančių metų Mirties slėnis buvo didžiulis ežeras. Šiandien išlikęs tik nedidelis tvenkinys. Dauguma vandens rūšių iš senovės ežero išmirė, išskyrus jauniklius. Jie gyvena karštame vandenyje, kuriame druskos koncentracija keturis kartus didesnė nei jūros vandenyje, ir galbūt yra viena iš atspariausių būtybių Žemėje.
