1. Pagrindinis principas: genetinės medžiagos naikinimas, o ne cheminė sterilizacija
UV dezinfekcija veikia naudojant UVC šviesą tam tikro bangos ilgio (paprastai 254 nanometrų). Ši šviesa prasiskverbia pro mikrobų ląstelių sieneles, tiesiogiai sutrikdydama jų DNR arba RNR molekulinę struktūrą. Dėl šio sutrikimo mikroorganizmai iš karto tampa nepajėgūs daugintis ir išgyventi, todėl pasiekiamas „inaktyvavimo“ efektas. Šis procesas vyksta UV reaktoriuje ir baigiamas, kai vanduo praeina akimirksniu. Kai vanduo palieka švitinimo zoną, dezinfekcija nedelsiant nutrūksta. Tai iš esmės skiriasi nuo cheminių dezinfekavimo priemonių, tokių kaip chloras ar ozonas, kurios palaiko nuolatinę sterilizaciją, išlaikydamos tam tikrą koncentraciją vandenyje.
2. Dviguba „nėra likučių“ reikšmė
Nėra cheminių likučių: UV dezinfekcija neprideda jokių cheminių medžiagų, todėl nesusidaro kenksmingi šalutiniai produktai, pvz., trihalometanai, ir nekeičiamas nei vandens pH, nei kietumas, nei joninė sudėtis. Dėl to jis ypač tinka chemiškai jautrioms reikmėms, pavyzdžiui, koralų rezervuarams ir žuvų mailiaus perykloms.
Jokios likutinės apsaugos: UV apdorotas vanduo bus užterštas iš karto po to, kai pakartotinai{0}}paveiks naujus patogenus (pvz., išsiliejęs nuo sergančių žuvų arba patekęs per pašarą), išėjus iš įrenginio. Jam trūksta ilgalaikio chloro likučio mikrobų naikinimo nuo vėlesnio įsiveržimo mikroorganizmų.
3. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos dezinfekcijos efektyvumui ir tinkamam naudojimui
Būtent dėl to, kad ji nėra{0}}likutinė, tinkama UV dezinfekavimo įrangos konstrukcija ir veikimas yra labai svarbūs norint užtikrinti pakankamą inaktyvavimo greitį per vieną praėjimą. Pagrindiniai įtakos veiksniai yra šie:
UV dozė: šį pagrindinį parametrą lemia ir UV intensyvumas, ir vandens srauto poveikio laikas (kontakto laikas). Nepakankama dozė sukelia nepilną dezinfekciją.
Vandens srauto būsena ir greitis: per didelis srauto greitis sumažina ekspozicijos laiką, todėl dozės nepakanka; srauto būsena turi užtikrinti vienodą ir tinkamą visų vandens srautų apšvitinimą.
Vandens skaidrumas: Vandenyje esantis drumstumas, spalva ir ištirpusios organinės medžiagos sugeria arba išsklaido UV šviesą, sumažindamos jos prasiskverbimą ir reikšmingai paveikdamos dezinfekcijos efektyvumą. Labai svarbus išankstinis apdorojimas (pvz., fizinis filtravimas), siekiant užtikrinti vandens skaidrumą.
4. Teisingas pramonės taikymo supratimas
Akvariumo ir akvakultūros sektoriuose UV sterilizatoriai yra veiksmingas „pratekėjimo{0}} biologinis barjeras, pirmiausia naudojamas:
Nuolatinis cirkuliacijos apdorojimas, skirtas kontroliuoti laisvai{0}}plaukiojančių patogenų (pvz., Ichthyophthirius multifiliis parazitų, bakterijų) populiacijos tankį vandenyje.
Sumažinti biologinę apkrovą ir pagerinti vandens skaidrumą.
Tačiau jie negali pakeisti karantino protokolų, negali gydyti ligų, jau prisirišusių prie organizmų, ir neturėtų tikėtis, kad jie užtikrins ilgalaikę{0}} apsaugą.
